„<...> O dar po kelių mėnesių aš jau dirbau ir pavasarį bus treji metai kaip aš dirbu ir viskas gerai. O be to jau trejus metus aš nepatekau į ligoninę. Aš tapau laisvas žmogus. Aš taip, kaip ir visi sveiki žmonės dirbu ir turiu šeimą“ (Buvusi psichikos sveikatos paslaugų vartotoja, 2006m.).

Viena iš esminių žmogaus teisių – teisė į darbą. Žmonės, sergantys psichikos sutrikimais, patiria išankstinį neigiamą nusistatymą prieš juos bei susiduria su didelėmis kliūtimis įgyvendinant savo pagrindines žmogaus teises. Neįgyvendinus teisės į darbą, psichikos sutrikimų turintis asmuo visą gyvenimą tampa priklausomu, skursta, patiria socialinę atskirtį. Suteikus tinkamas darbo sąlygas bendruomenėje asmenys su psichikos negalia galėtų gyventi ir dirbti kaip pilnateisiai piliečiai.